Ar tikrai?
Myliu jūrą,myliu saulę ir žvaigždes...
Beveik šaunus savaitgalis.Bet kaip visada,dėl ko nors jaučiuosi "pagaidinta",arba ką nors sugadinusi.Nėra taip lengva,kai būni vienokia,bet supranti,kad tokia nesi nei stipri,nei ta kuriai viskas dzin,ir žiūrint aukštyn liūdesys ir vienatvė taip stipriai spaudžia.Ir man dabar nelengva,nes tiesiog per greitai imu pamėgti žmones ir prie jų prisirišti.Todėl man ir nelengva gyventi,vienas žmogus dažnai kartojo,kad man nelengva gyventi bus,ir kad reikia keistis.Aš žinau,bet kaip.Jautrios širdies niekas nepakeis,nors kad ir kokie tvirti žodžiai ir šypsena atrodys išorėje.Bet kartais neišlaikau.Bet viskas yra gerai.Meluoju.
Ačiu Ievai,kad panakvojai pas mane.Ir išties kai atsibudau taip suspaudė vienatvė taip išsigandau,kad esu/galiu likti viena.
Bet jūrą vis vien myliu.Viskas galėjo/gal dar gali būti kitaip.Bet yra kaip yra,nors gal taip ir neturi būti.
Aš tiesiog paniškai nenoriu būti/likti viena.
Juk kartais taip trūksta tikrumo.
Jūra aš dar grįšiu.<3
"I brought you something close to me
And left with something new
see through your head
You haunt my dreams
But theres nothing to do but believe"
Kita diena
tik tikėk
Tik kvėpuok.
Telepopmusic-Breathe.mp3 <3
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą