Kažkaip vakar vieno brangaus žmogaus paminėti žodžiai, kad "jau nežinau kiek laiko parašau ir Tau vis tas pats" privertė susimąstyti, kad gal viskas taip be reikalo. Reikia žvelgti optimistiškiau nors kartais noris viską mesti ir dar priedo pasislėpti po pernykščiais lapais, dar noris pabėgti kad niekas to nepastebėtų, bet kitom akimirkom suprantu, kad ir tai ne išeitis. Nors ir nevisada viską moku, ne visada žinau kaip reikia pasielgti, bet visada yra galimybės kaip visa tai pakeisti tik ne visuomet apie tai pagalvoju
O šiandien kažkaip fainai buvo
daug energijos ir šiaip kažkaip malonu

dauguma žmonių yra sumauti egoistai

O man kartais pasidaro taip sunku,kad atrodo kad nieko nemoku ir juk niekas dėl to nekaltas ir tomis akmimirkomis noris bėgti lėkti

tvarkydama lentynas užtikau poezijos knygelę kurią visada mėgau ir kurią nagrinėjant teko iškovoti prizą

man patinka vaikai

lyjalietusmanosaule
dažnainežinaukoašnoriu
manpatinkavaikai
nesjiežinokonori
lietusmanosaule
taiuždelstoveikimobomba
aširmanolietus
jaubaigiamtaveprisiminti

Kažkaip keistas tas sniegas/ daug sniego
Įvairūs dalykai priverčia susimąstyti, dar kartais pagalvoji, kad žmonėms gali nusibosti laukti kol tu susivoksi savyje, ir jie paprasčiausiai gali dingti, kas būtų labai apmaudu
O iš tiesų norėjau kad šiandien sniegas čežėtų
Ir šiaip įdomi diena, atrodo smulkmenos bet daug lemia, ir čia net nereikia vaidinti įsižeidusio
Ir šiandien ir vėl kaip lygiai prieš metus, o tikriausiai ir prieš du spratau kad reikia nuotykių
Ir smagu matyti suvaikėjusius beveik jau suaugusius ir smagu pačiai tokia jaustis, bėgti per sniegą, jausti kaip vis labiau raudonuoja skruostai ir purtyti snaiges iš plaukų
Eit reiks angelą padaryt/ juk be šito nieko nebus

o galvojau kad prioritetai yra kitokie
pasirodo klydau
šiek tiek nusivyliau