Dažnai norėdavau vaikystėje tapti princese.Bet kaip galima tapti princese,kai su berniukais begioji po miska,klampoji po molynus,darai spastus kad i juos ikristu zmones,kasi duobe zinodama kad ten yra lobis.Su draugem pamatai vyra,kuris vasara apsirenges palta,ir is visu jegu begi namo.Nes jis baisus.Valgydavom zalius obuolius,zalias kriauses.Metydavomes purvais,zaisdavom regbi.Zaisdavom busido.Buvom Dievai,gyvenom nuostabiame savo pasaulyje.Kai salia nebudavo su kuo kalbeti ,kalbedavau su savimi.
Begiodavom po pelkes,gyvenime nepamirsiu kaip Audrius is pradziu velniskai juokes kai kritau ir prisemiau batus,ir tik tada padejo islipti.Mazos saleles,sokinejom nuo vienos ant kitos.Taip ir gyvenime-kartais ikrenti.
O dbr viskas kitaip.Ar vis dar noriu buti princese ?Nezinau.
Mokyklos baigimas,cha.
Mieliau jau eiciau pazaisti futbola,nei staipyciaus pries veidrodi galvodama ar graziai atrodau ar mano suknele tiks isleistuviu vakarui,ar jausiuos nuostabiai.
Visi viska pernelyg sureiksmina.
Jei netycia neateisiu i isleistuves,reiskia radau su kuo zaisti futbola.
Mama,myliu ir laukiu Taves.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą