rytas be mamos.Ir be nieko.

Viena.
Pasaulis jau pavargo.Dabar jis ant veido dedasi kaukes.,tokias dideles ir visiskai brutualias...
vieni vaikai zaidzia smelio dezese, kiti - kare. Vieni masto apie grazu rytoju, kiti - kaip ji pasiekti...

Nesuprasiu kdl mano gyvenimas taip skaudziai bega.Nenoriu dejuoti del nieko,bet negaliu kitaip.
Myliu savo mama.nakti pries isvaziuojant ji miegancia mane baande apkabinti ir kazka sake vis,atsimenu kad daug kartu atsakiau "aha".sypt.
Vienisa.
Ir nesvarbu kad daug zmoniu visur pilna.Man reik mano Brangiuju.o ju ne taip ir daug.
"Tu man esi brangi".Gal tai ir tiesa o gal ne.bet Tu man pernelyg brangus.
Nesinori paleisti.Nors seniai paleista.
Pernelyg skaudu ir nepamirstama.Nesuprasit.

"Maži jausmai prašo valgyti, gerti, miegoti. Dėvi ryškiais rūbais, spalvotais kaklaraiščiais. O didelis jausmas toli pievose gano karves, draugauja su lauko našlaitėmis, vakarais pavargęs pareina, atsigeria pieno, krenta ant šieno, nubraukia veidu ropojantį vabalą... Ir jam nė motais, kad kažkas jo visą gyvenimą ieško..."