Kiek reikia sumokėti už vidinę ramybę?kokia šito gero jausmo kaina?kada mano akys nebeverks?kodėl ir vėl sau duotus pažadus sulaužau?kodėl?atleiskit,be ne..nemoku viena...man reikia pagalbos...kodėl?kdl pykstu ant kitų?kodėl mano širdyje vis daugiau žaizdų?kodėl ir vėl?kur mano šypsena?kodėl ir vėl aš šiandien liūdna?kodėl mane slegia visos problemos?kodėl...ir vėl.ir vel.ir vel.

"Jausmų kare lygių nebūna..viesulai griauna ir laužo likimus...be galo daug svajonių žūna...Galų gale man baigsis taip, mano vieta tusčiam kambary..vis kas nors gero ir vėl žemyn su liūdesiu kartu....ir gyvenimas vėl šalia- lyg dainuojanti tyla. Aš pradedu suprasti kame tikroji šviesa..."

Tik tos sviesos nebeteks pasiekti.Stoviu musio lauke.Viena.Kaip laukianti karo,bet neturinti jegu ji pradeti pati.