"Ar ilgai būsi šalia? – Amžinai!
Visada visada? – Amžinai!
Bet tu juk meluoji, meluoji kaip ir visi. – Meluoju, o tu patikėjai?
Ne... – Neliūdėk!
Kaip? Ir kam? – Juk tu žinai, kad aš nemoku meluoti?
Moki... – Ne. Pakelk aukščiau galvelę, juk kažkas visada bus šalia!
Bet ne tu. – Na ir kas? Juk svarbiausia, kad visada yra kažkas, nebūtinai žmogus, gal angelas, gal viltis, gal svajonė, bet kažkas visada yra...
Ačiū. – Už ką?
Už tai, kad esi."

-Nesuprantu, kam reikia žadėti mergaitei rytojų, jei nedovanoji šiandienos... Juk mergaitės tokios naivios...