tikriausiai as esu vienintelis toks zmogus zemeje kuriam gyvenime taip nesiseka.
Ir atrodo kad skaudziausia ir sunkiausia visalaik buna man.
Nelengva visa tai pergyventi,viskas aplink griuva o tu tik stovi ir nieko nebegali padaryti,pamanai kad jei mes visi nebutume tokie skirtingi viskas butu paprasciau.
Viskas kartojasi.Tikriausiai as ir romana sugebeciau parasyti apie savo gyvenima,gal kokios serialu megejos skaitytu,tik neaisku kokia pabaiga butu,
Ir kisimasis ne i savo reikalus,agne suprantu,ji maza,viskas taip naiviai is jos lupu skamba,bet kito zmogaus neperpratau.
Net giedrius jau su manim susidraugavo,vis nese man savo masinas,kranus ir visokius dalykus parodyt ir be perstojo bande ieiti i vonia pas mane;D

Bet man sunku,beprotiskai sunku.Kai vaziuoji nezinodama kur,kai viskas tampa px,norisi tik pabegti bet nera kur,nes meksika toli..
Daznai atrodo kad Dievas mane uzmirso.
Iki.