Radau savo sena dienorasti rasyta pries keleta metu.Perskaiciau,net siaubas apeme del mano naivumo.
Myliu ta,nemyliu ano.Megstu sita,nekenciu kito.Nekenciu saves,nekenciu kitu.Neturiu to ar ano,ir dabar as nelaiminga.
Kaip apgailetina.
Megstu kai zmones ivertina tai ka darau,tai kas man svarbu o ne kaip nors tai sumenkina.Suprantu kad kaip mokytoja sake,tai kas vyksta tavo gyvenime svarbu tik tau.bet apsimeskime.mazdaug 5adienio prikolas,"Suprantu kad px,kad keletas zmoniu neturi kur atsisest,bet gal taip akivaizdziai to nereikia demonstruoti?';DDD
niekuomet taip nedarykim.
Love in the sky.Gal galima paprasyti truputeli vasaros?
Arba bent jau pavasario.Dievinu pavasari.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą