o as cia sedeciau.
Visiem kazkas negerai.
As gyvenu mintimis,prisiminimais kaj kuriomis akimirkomis gyvenu ir ateitimi.
Ilgai nebuvau namie.
Keletas sms mane zude.
"Aukoju tave,nes pats nesiruosiu aukotis"
"palik mane taip gera taves nematyti," paklausiau sita daina.Daug daug kartu.
Atsimenu ka man reiskia vienatve.
Na bent jau nuotaika kelia,kj draugai masinoj dainuoja"oj ruri ruri",tada tenka sleptis o zmones einantys i masinas tj mato ir skaniai juokiasi.Tada tenka dar labiau sleptis xD
tenka neapkabinti zmoniu kad jiem butu lengviau.GYvenu keturiais nelaimingais gyvenimaIS.Savo,jo,kito jo ir jos.Visi kankinasi.
Ir juokiuosi visad,ir laiminga daznai bunu ne is tikro.Kam lengviau tiket ir pazinot mane tokia TEBUNIE.tik tada supranti kad nieko nebeturi ir nieko nebelike.
Kj gatvej kalbant telefonu rieda asaros ir tenka uzsideti akinius.
Tokios vat sios dienos.
Bet lieki maloniai suzaveta kj pasako"matau tavo netikra sypsena.ZInojau kad kazkas ne taip"
O nuo 2adienio gyvenimas keicias.Gyvenam vieni su liudesiais skausmais,tusciais namiais,nebent atsiras zmoniu bunanciu su manim.Tai teiktu laimes.
DAUG.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą