nes jau seniai taip buvo

Ir nebera kam issiliet, nes kas buvo salia kartais atitolsta

Nors ir sako kad yra arti

Nes žinojau kad būna naktų su ašaromis akyse, šunimis glėbyje, kojomis po kaldra,

Šiandien ramiau.
Bet visvien būna kad džaukai peržengia ribas, ir subjursti jau per pirma savo ryto pusvalandį.

O šį vakarą leidžiu su vyšnių arbata, kavos kvapu aplink, ir muzika, kurią jau pamiršau kokia ji graži.

melancholijos/ nelaistytos gėlės/ apmąstymai kad nesimokyt

Ir net muzika nepadeda kai nesinori nieko daryti, atrodo sėdėčiau ir klausyčiau ir klausyčiau
O iš esmės viščiukų diena praėjo su de javu jausmais, kad metai kartojasi
Su mintimis, kad vis tik laikiau ir nebežinau ar laikau mus draugais, naivios mergaitės šnekos
Ir nebežinau ne tik kuo gyveni tu, bet nelabai žina kuo gyvenu ir pati
Bet pasiilgau tų gilių išvedžiojimų, bent minutės tylos
o iš esmės ten viskas kitaip, kažkokia neaiški nostalgija vis tik
O dbr atrodo nieko nespėji, bėgi, vis galvoji
Bet dažnai noris viską numesti šalin ir dingti bent trumpam
Ir kad viskas nebūtų paviršutiniška
Visi mes esame pernelyg užsiėmę savimi, nesakau kad aš tokia nesu, bet kartais nusibosta bandyti kažką savyje analizuoti,
Mes bendraujame vieni su kitais bet atrodo kad bendrautume apie save. O gal reikėtų išrasti kažoką naują temą, kad galėtume iš tiesų bendrauti ir kalbėtis vieni su kitais?
Visi mes iš prigimties egoistai, ir kai pagaunu save tokia esant vėl galvojasi kad kažas negerai
Ir taip norėtųsi, kad viskas būtų labai labai gerai ir apie nieką negalvočiau. Nemąstyk į ateitį, būk čia ir dabar
Didžiuojuosi kai kuriais žmonėmis kad jie sugeba išlikti natūralūs ir Tikri beveik visose situacijose

Bet vistiek kažko trūksta.
Kažko kas priverstų susimąstyti, pajausti, suvirpėti

Ne liūdna tik šiaip kažko apmaudu.

Visi mes esame savanaudžiai egoistai(ir nieko čia keisto)
Vis neprisiruošiu parašyti apie tai kas permainingo nutiko paskutiniu metu, na bet kai tik geriau jausiuosi tada iškart

širdis vis plaka plaka ir. plaka.
iR aš kartais taip jaučiuosi
Kad net pamirštu kvėpuoti

Kai įvyksta kažkas natūralaus, paprasto ar gero, tai visuomet pasimiršta greičiau nei vidiniai pykčiai, neteisybės, kurios jei neprasiveržia iškart, tai ilgai tave graužia iš vidaus ir vieną dieną visvien Tu pratrūksti. Skaudžiausia yra tada kai tavimi netiki ir tu kažką bandai įrodyti, jautiesi kaltas, ir taip yra tik todėl kad tie žmonės tau svarbūs. Bet Jie tavimi netiki, ir netgi kaltina. Ir tu giniesi. Bet man be proto nusibodo gintis, duot atkirčius atgal. Noriu atsidurti ten, kur bent kažkiek lauko nereikia būti karinėje padėtyje. Nors gyvenimas yra nuolatinė kova, bet kam visa tai. Juk kareiviai irgi pavargsta!
Atrodo paliktum viską

bet ne/ ir tai tikriausiai tik todėl

kad seniai verkiau

O ar Draugas nėra vienas iš tų nedaugelio, kuris turi tavimi pasitikėti ir kuriuo tikėti turi tu?
O gal aš nežinau kas yra Draugas?

dingai?

Mane visiškai užkniso žiema, atrodo kad atėjo per greitai o neišeina per ilgai.
norėjau paklaust ar viskas gerai pas Tave?

Šiomis dienomis kasnakt sapnuoju žmones, kai kuriuos jau visiškai išėjusius iš mano gyvenimo, kitus po truputėlį dingstančius, bet vis dar nenoriu jų paleisti, tikiuosi kad jums viskas gerai

TRŪKSTA tik kažko kad viskas būtų gerai, ir nebebūtų liūdna,
Ateis pavasaris ir pasimirš visos bėdooooooooooos. Bet trūksta ne tik pavasario

Nėra esančių sau 2

Širdis daužėsi taip kaip niekada gyvenime, ir išsigąndau kad ryte galiu nepabusti
Ir kelias valandas bandant užmigti supratau, kad jei nerasiu kur realizuoti savęs tai visiškai prapulsiu
Daug reikėjo galvoti, kol supratau kas negerai, paprasčiausiai nėra kur savęs įdėti o sėdėjimas vienoje vietoje verčia jaustis šūdinai
Ir šiaip darau bet ką, neturiu kur savęs sudėti, tuomet prisigalvoju dalykų kurių man visiškai nereikia, tuomet ir širdis daužosi ir blogos mintys puola
Reikia rasti sprendimą, kur pasireikšti ir tuomet viskas turėtų susitvarkyti
Sėkmėėėės man beieškant.

Smagu kai įvertinama tai ką darai ir niekas nepakeis to jausmo
bet šiandien supratau kad reikia naujų pojūčių
ir kasdien vis labiau suprantu kad reikia jų vis greičiau ir dažniau

//////////////////

Nes nuo šiandien viskas tikrai gerai
Abejonės dingsta nes tikriausiai jų niekada ir nebuvo

O vakar buvo taip liūdna liūdnaaa

Smagu matyti kaip juokiesi ir šypsaisi
Šiandien buvo geraaaaaa

verkia/mergina/iš/aukštuomenės

Naktimis sapnuoju daug ir visko, kad net nespėju atsiminti

Kažkaip galvon toptelėjo posakis"Nemesk kelio dėl takelio", ir galvoju ar sako teisybę
Kelias tiesesnis ir saugesnis, ir toks pažįstamas
Bet įdomu ką naujo galima išvysti keliaujant takeliu

Nusipezėjau

Dėkui mamytei, kad (tikriausiai) atvedė mane į protą

Tingiu mokytis, tingiu eit į parduotuvę, ir pavargau taip ilgai miegot
Atrodo kad užmigau žiemos miegu
Einu paklausysiu gražios muzikos

bijaubijaubijau

Ir jautiesi toks mažas mažas

Per daug emocijų, nori išeiti, kad kitiem žmonėm būtų geriau, bet lieki, ir nemoku savęs kontroliuoti, aš irgi būčiau bloga aktorė

Kadirkaipnenoriubūtiviena,betvienądienątokiabūtentirliksiu

Žas- Norėjau skristi

šalta šalta kur dairais

"Gyvenimas yra per trumpas, kad susigaudyčiau, kaip šis žaidimas vyksta, ir suvokčiau, dėl ko visa tai dedasi. Pasaulis atsako į mano klausimus tyla. Tai greičiau reiškia ne sutikimą, o yra ženklas, kad jis manęs nesiklauso. ... Man nepritinka viską žinoti"

Šalta ir žvarbu, bet aplink kartais ganėtinai ramu.
Nudžiugino netgi toks dalykas, ne vertėtų sakyti jis pasirodė beprotiškai mielas



kai tave prisimena pasirašo Diamando, o kai paklausi kodėl pasako, kad pasiilgo,
Labai smagu, tai ir vėl sužadina mintis apie karštają vasarą ir verčia kurti sslaptus planus kaip būtent šią minutę atsidūrus kokioj Malijorkoj( tikiuos ten šilta dabar, nes kadangi dar nesukūriau plano tai ir orais nelabai pasidomėjau)

Kaip atsidurus ten su Tuo kuriam pastarosiom dienom skirta daug mano šypsenos ir juoko, nors taip smagu apsimestu pikta, tik kad niekada neišeina



Ir juoktumėmės visą dieną ir būtų šilta

Smile . Tomorrow is another day.
pavargau

man dar rytas

Bet visuomet laimėti yra neįmanoma, reikia mokėti garbingai susitaikyti su pralaimėjimu

/Kai rytas prasideda nuo šokolado, zefyrų, ir "Draugų" su gera juoko doze, belieka tik pagalvoti kas tokio gero laukia vakare/

Šiek tiek liūdna, nes juk visuomet norisi laimėti

pykti/negalima/atleisti

Visuomet lengviausia yra apkaltinti kitą, nieko nedarau nes tavęs nėra tu kaltas
PEOPLE! Atsigaukit
Lengviausia išeitis, nieko nedarau jaučiuos blogai kaltinu kitus bet vistiek nieko nedarau
Ar pykstu? ne tiesiog kaip ir sakiau esu soooo pissed of dėl tokių dalykų
Labanakt

cirkas visada sudega, o klounai išsilaksto

Būna akimirkų kai atrodo, kad visko reikia tik man
ir kaip ten sakoma I'm sooo pissed of
bet nesu popierinė gėlė kad bijočiau lietaus- visad prisimenu šitą

dažnai atrodo kad visi tie darbai iš tiesų įveikiami tik reikia gabalėlio(kur tau gabalėlio viso gabalo) kantrybės ir šiek tiek daugiau pastangų nei minimum
širdį džiugina linksmi juokai kurie karts nuo kart įsiterpia į kartais bepradedančią įsivyrauti monotoniją
šypsenA ar švelnūs apkabinimai, reikia visai nedaug
pasiilgau mamos
ir šiaip kartais pradedi pavargti nuo tave supančių, ir reikia tik šiek tiek pailsėti, kad tada norėtųsi žinoma vėl sugrįšti pas juos

atkakliai skubu gyventi. Norisi gyventi kaip galima geriau, tačiau išeina taip kaip visiems. O gyvendamas taip kaip visi, niekada negyvensiu geriau už kitus

Kažkaip vakar vieno brangaus žmogaus paminėti žodžiai, kad "jau nežinau kiek laiko parašau ir Tau vis tas pats" privertė susimąstyti, kad gal viskas taip be reikalo. Reikia žvelgti optimistiškiau nors kartais noris viską mesti ir dar priedo pasislėpti po pernykščiais lapais, dar noris pabėgti kad niekas to nepastebėtų, bet kitom akimirkom suprantu, kad ir tai ne išeitis. Nors ir nevisada viską moku, ne visada žinau kaip reikia pasielgti, bet visada yra galimybės kaip visa tai pakeisti tik ne visuomet apie tai pagalvoju
O šiandien kažkaip fainai buvo
daug energijos ir šiaip kažkaip malonu