Kažkaip vakar vieno brangaus žmogaus paminėti žodžiai, kad "jau nežinau kiek laiko parašau ir Tau vis tas pats" privertė susimąstyti, kad gal viskas taip be reikalo. Reikia žvelgti optimistiškiau nors kartais noris viską mesti ir dar priedo pasislėpti po pernykščiais lapais, dar noris pabėgti kad niekas to nepastebėtų, bet kitom akimirkom suprantu, kad ir tai ne išeitis. Nors ir nevisada viską moku, ne visada žinau kaip reikia pasielgti, bet visada yra galimybės kaip visa tai pakeisti tik ne visuomet apie tai pagalvoju
O šiandien kažkaip fainai buvo
daug energijos ir šiaip kažkaip malonu