Šiek tiek ryškumos


Jaučiuosi sunkiai kuomet lyg dar nepakaktų savų problemų jų dar vyksta ir aplink mane svarbių žmonių gyvenimuose
Ir nieko negali padaryt,
Visuomet pykstu kuomet dėl jų neatsakingumo esu apkraunama ir aš, galbūt skamba egoistiškai, bet aš irgi noriu ramybės
Ir nesvarbu kad juokiuosi, giliai skauda
Bijau kad per šituos dalykus galiu netekti daug

Kai man viską aiškina lyg galėčiau kažką keisti, sorry bet negaliu

Žvelgiant iš pozityvios pusės"ar kai galvą skauda ant romantikos traukia?", ne tiesiog gal bandai kažkur įžvelgti bent gabalėlį laimės

Šilumos.

Ir man taip beprotiškai KAŽKO trūksta.
Tik didysis blogis, kad pati nežinau ko
O gal tik nesugebu pripažinti