2009-10-23
2009-10-18
2009-10-14
pirmas sniegas
Bendrai paėmus diena šūdina, imant po mažą gabalėlį, gal ne taip ir baisu.
Ryte išgirdus šnabždesį "prisnigo" bėgi prie lango patikrint ar tikrai
Tuomet pasibraidžiojimas po balas, šypsena kai netyčia užsikalbėjau su ne tuo žmogum ir sakiau "K**** kaip šlapia" ir man sakė "man ir dažnai taip būna"
Tuomet tas seminaras, vertė daug ką apmastyti, tik tas pažįstamas kosčiojimas blaškė
O šiaip keista sutikt žmogų po tiek laiko, ir tik vėliau susimąstant kas kaip kada ir kodėl
Ir supranti kad kažko nesupranti
...
O šiaip aš piktas kaip keksas, kaip širšinas koks
Ryte išgirdus šnabždesį "prisnigo" bėgi prie lango patikrint ar tikrai
Tuomet pasibraidžiojimas po balas, šypsena kai netyčia užsikalbėjau su ne tuo žmogum ir sakiau "K**** kaip šlapia" ir man sakė "man ir dažnai taip būna"
Tuomet tas seminaras, vertė daug ką apmastyti, tik tas pažįstamas kosčiojimas blaškė
O šiaip keista sutikt žmogų po tiek laiko, ir tik vėliau susimąstant kas kaip kada ir kodėl
Ir supranti kad kažko nesupranti
...
O šiaip aš piktas kaip keksas, kaip širšinas koks
2009-10-13
2009-10-11
kasKoBijo
Kažkaip nepalankiai bėga visos šios dienos.pirmadienis-penktadienis.Penktadienis-pirmadienis. Penktadienis su nežinomom iliuzijom, ir kiekviena diena su mintimis back to reality, kiekviena naktis su sapnais(košmarais, svajonėmis)Ir nežinoma nostalgija, sentimentai kasdien. kasdien Kažkas. Esu kaip koks nekilnojamas turtas paskutiniu metu, arba vėjo perpučiamas medis stovintis kaip įkaltas ant kažkokios uolos krašto nežinomame ir tuščiame miestelyje kuriame per siaubo filmus įvyksta kraupūs įvykiai. jei neįvyks kažkoks perversmas tai greitu metu degraduosiu
Ir tokiomis akimirkomis pasijaučiu tuščia tuščia
Ir pavydžiu baltu pavydu žmonėms jų tikslų,
Ir nors viltys turi sąvybę tapti realybe bet niekad nežinai
Ir nežinau ko aš noriu
Nieko
Rudeniški žiema kvepiantys rytai ramina, bet kartu ir gąsdina
Mintys gąsdina
šiuo metu bailė, kuri bijo visko bet tas viskas tikriausiai yra niekas. Niekas kurio ji bijo
Ir tokiomis akimirkomis pasijaučiu tuščia tuščia
Ir pavydžiu baltu pavydu žmonėms jų tikslų,
Ir nors viltys turi sąvybę tapti realybe bet niekad nežinai
Ir nežinau ko aš noriu
Nieko
Rudeniški žiema kvepiantys rytai ramina, bet kartu ir gąsdina
Mintys gąsdina
šiuo metu bailė, kuri bijo visko bet tas viskas tikriausiai yra niekas. Niekas kurio ji bijo
2009-10-09
Nematai nė tikro savęs veidrodyje, nes įvairiausios svarbios tavo dalys išsibarstė įvairiose vietose, kuriose gyvenai. Jeigu žmogus nori bent trumpam tapti tikru savim, privalo mirksniu aplėkti visas savo gyvenimo vietoves ir susirinkti visą save. Ričardas Gavelis, „Vilniaus džiazas“
Kažkur išsibarsčiusi aš stipriai
Kažkur išsibarsčiusi aš stipriai
Užsisakykite:
Pranešimai (Atom)