mergaitės nenori liūdėt

"Pakvipo mėtomis...
Ar užuodi,
Kaip laimė
Mindžioja asfaltą?
Ir pasistiebusi
Praeina tyliai pro tave
Mažais žingsniukais.
Ar tu matai?
Batukas vienas atsirišęs...
Ji juokiasi!
Sustoja.
Droviai šypsosi...
Ir laukia kol padėsi užsirišt.
Ar tu jauti,
Koks ilgas batraištis!?
Taip lengva susipainiot
Ir paklysti...
Kažką sakei?
Tu negirdi?
Ir negirdėjai, kaip sakiau,
Kad mėtomis pakvipo laimė...?"

šiandien jaučiausi keistai.
keistai kaip jaučiasi mažos mergaitės.

bet stoviu ant pirštų galiukų

"jei paklaustų manęs
ar aš pranašas –
be abejo atsakyčiau
be abejo


jei paklaustų manęs
ar aš apgavikas –
be abejo atsakyčiau
be abejo


jei paklaustų manęs
ar aš pamišėlis
ar visi likusieji –
be abejo atsakyčiau
be abejo
visi
likusieji. "

Paskutiniu metu visko manyje per daug kad galėčiau rašyti
kad galėčiau rašyti tai kas priklauso tik man
tad nerašysiu

faktumas

Vakarykštė dieną priminė dieną panašią į komediją ir kartu siaubo filmą.
Visą dieną rovė.
O vakare užkrovė visiškai.Nesupratau kas vyksta ir kodėl, ir dėl to nekaltas alkoholis.
Tiesiog būna taip.
Vienu metu nesupratau kodėl ir kam to reikia.
Kaip ir toje knygoje "Menas būti egoistu" iškilo klausimas, "ar iš šios dienos paėmiau viską ką begalėjau?".
Ir šiaip,
Pieno lazeriai-Šimtas žudikų.

Velniop visą šitą brudą

Gyvenimas tarsi nutekamasis vamzdis. Tai, kas iš jo išbėga, priklauso nuo to, kas į jį buvo nuleista,

Stengiuosi nuleisti tik atliekas
O kas gero pasilikti sau ir isideti i kisene ir niekam neduoti, nes kas mano tas yra mano

Kartais pasidalinu kai kuo ir su kitais

O is siandienos mano ir nemano filosofijos, manoma, kad
"Zmones karsciau isimyleje lygybe negu laisve"

Stovėk įsikibusi, stovėk verkdama, kad neišleidžia (neleidžia), bet stovėk!
Taip kalbama.
O kartais norisi tik atsiremti bent akimirkai,kad galetum atsitiesti.

Dabar norėčiau atsidurti ten kur nėra ryšio ir kur niekas manęs nerastų
Galbūt kada greitu metu ir atsirasiu

nusisypsok ir man.

Neuzuodziant kvapu bet su kazkokiu palengvejimu zvelgiant i danguuuu.

„Ten kur tu ten ir as noriu but“ Sedziu ir svajoju.Niekuomet nemaniau kad kadanors taip jausiuosi.Visiskai isejus is saves ,ir neaisku kada begrysianti.

Vakarai cia sode primena vaikyste, ganetinai sunkia bet.Soduose prabego keliolika mano gyvenimo metu lakstant po pievas ir laukus ir nieko nezinant apie pasauli egzistuojanti kazkur toliau.Buvo gerai ir cia bekepant purvo pyragelius, darant zaidynes, laipiojant po medzius ir galvojant kad nieko daugiau ir nebetruksta.
Sedziu viena, ne pasirodo neviena, salia sedi suo kuris vis urgzteli primindamas apie savo buvima.,ir mastau ar verta kazka keisti, ar dar verta.

Bet dabar tai jau principu reikalas.
Niekada neatsisakyti savo noru ir svajoniu.Pirmas dalykas.

Bet zaliom akim zvelgian i zalia kudra, ir uzuodziant vasaros naktis ir jauciant ilgesi,

Vakar buvo liudna stipriai ,siandien irgi,