dauguma žmonių yra sumauti egoistai

O man kartais pasidaro taip sunku,kad atrodo kad nieko nemoku ir juk niekas dėl to nekaltas ir tomis akmimirkomis noris bėgti lėkti

tvarkydama lentynas užtikau poezijos knygelę kurią visada mėgau ir kurią nagrinėjant teko iškovoti prizą

man patinka vaikai

lyjalietusmanosaule
dažnainežinaukoašnoriu
manpatinkavaikai
nesjiežinokonori
lietusmanosaule
taiuždelstoveikimobomba
aširmanolietus
jaubaigiamtaveprisiminti

Kažkaip keistas tas sniegas/ daug sniego
Įvairūs dalykai priverčia susimąstyti, dar kartais pagalvoji, kad žmonėms gali nusibosti laukti kol tu susivoksi savyje, ir jie paprasčiausiai gali dingti, kas būtų labai apmaudu
O iš tiesų norėjau kad šiandien sniegas čežėtų
Ir šiaip įdomi diena, atrodo smulkmenos bet daug lemia, ir čia net nereikia vaidinti įsižeidusio
Ir šiandien ir vėl kaip lygiai prieš metus, o tikriausiai ir prieš du spratau kad reikia nuotykių
Ir smagu matyti suvaikėjusius beveik jau suaugusius ir smagu pačiai tokia jaustis, bėgti per sniegą, jausti kaip vis labiau raudonuoja skruostai ir purtyti snaiges iš plaukų
Eit reiks angelą padaryt/ juk be šito nieko nebus

o galvojau kad prioritetai yra kitokie
pasirodo klydau
šiek tiek nusivyliau

o kodėl ašaros sūrios?

lauke labai garsiai krenta lapai

pirmas sniegas

Bendrai paėmus diena šūdina, imant po mažą gabalėlį, gal ne taip ir baisu.
Ryte išgirdus šnabždesį "prisnigo" bėgi prie lango patikrint ar tikrai
Tuomet pasibraidžiojimas po balas, šypsena kai netyčia užsikalbėjau su ne tuo žmogum ir sakiau "K**** kaip šlapia" ir man sakė "man ir dažnai taip būna"
Tuomet tas seminaras, vertė daug ką apmastyti, tik tas pažįstamas kosčiojimas blaškė
O šiaip keista sutikt žmogų po tiek laiko, ir tik vėliau susimąstant kas kaip kada ir kodėl
Ir supranti kad kažko nesupranti
...

O šiaip aš piktas kaip keksas, kaip širšinas koks

Jai liūdna, ji sakė man
Ir aš su ja nieko negaliu padaryti
Nes vyksta kažkokia asmenybės krizė ir net nesmagu daros

kasKoBijo

Kažkaip nepalankiai bėga visos šios dienos.pirmadienis-penktadienis.Penktadienis-pirmadienis. Penktadienis su nežinomom iliuzijom, ir kiekviena diena su mintimis back to reality, kiekviena naktis su sapnais(košmarais, svajonėmis)Ir nežinoma nostalgija, sentimentai kasdien. kasdien Kažkas. Esu kaip koks nekilnojamas turtas paskutiniu metu, arba vėjo perpučiamas medis stovintis kaip įkaltas ant kažkokios uolos krašto nežinomame ir tuščiame miestelyje kuriame per siaubo filmus įvyksta kraupūs įvykiai. jei neįvyks kažkoks perversmas tai greitu metu degraduosiu
Ir tokiomis akimirkomis pasijaučiu tuščia tuščia


Ir pavydžiu baltu pavydu žmonėms jų tikslų,
Ir nors viltys turi sąvybę tapti realybe bet niekad nežinai
Ir nežinau ko aš noriu
Nieko
Rudeniški žiema kvepiantys rytai ramina, bet kartu ir gąsdina
Mintys gąsdina
šiuo metu bailė, kuri bijo visko bet tas viskas tikriausiai yra niekas. Niekas kurio ji bijo

Nematai nė tikro savęs veidrodyje, nes įvairiausios svarbios tavo dalys išsibarstė įvairiose vietose, kuriose gyvenai. Jeigu žmogus nori bent trumpam tapti tikru savim, privalo mirksniu aplėkti visas savo gyvenimo vietoves ir susirinkti visą save. Ričardas Gavelis, „Vilniaus džiazas“

Kažkur išsibarsčiusi aš stipriai